Kiškis yra žolėdžių atstovas, graužikas, paplitęs visoje šalyje. Vaikystėje vaikams rodomi paveikslėliai, vaizduojantys gyvūną su pilku kailiu, kurį jis nešioja vasarą, o baltą - žiemą. Šiuo klausimu informacija apie tai, ką kiškis veikia žiemą, baigiasi daugeliu.
Nurodymai
1 žingsnis
Gyvūnai šaltuoju metų laiku išgyvena įvairiai. Kažkas, pavyzdžiui, lokys, norėdamas taupyti išteklius, užmiega ir pabunda tik pavasarį, nutirpus sniegui, oras sušils ir bus lengviau susirasti maisto. Kiti gyvūnai, pavyzdžiui, voverės, žiemai laiko atsargas. Kiškis nedaro nei vieno, nei kito.
2 žingsnis
Prasidėjus šaltam orui, kiškis molizuoja. Įprastą pilką vilną jis keičia baltu kailiu. Dabar daugeliui graužikų priešų nebus taip lengva pastebėti jų grobį. Kad būtų patogiau judėti ant sniego ir ledo, gyvūno letenos pagalvėlės taip pat yra padengtos vilna. Juose pradeda išsiskirti prakaitas, kuris tarnauja kaip savotiškas tepalas.
3 žingsnis
Kiškiai žiemos reikmenims mieliau renkasi arčiau žmonių gyvenamųjų vietų. Ten jie gali valgyti šieną ar vaismedžių žievę.
4 žingsnis
Žiemą kiškis mieliau išeina ieškoti maisto arčiau sutemų. Dieną jo baltą kailį sniege gali pamatyti budrūs plėšrūnai, naktį jo laukia jau kiti gyvūnai. Sutemus graužikas jaučiasi labiausiai apsaugotas. Dienos metu jis praleidžia laiką netoli savo urvo, pasiruošęs akimirksniu jame dingti pavojaus atveju.
5 žingsnis
Kiškiai žiemai niekaip neizoliuoja savo urvų. Šie maži gyvūnai turi storus plaukus, todėl savo prieglaudose jie neužšąla. Pagrindinis graužikų sunkumas žiemą vis dar yra maisto ieškojimas.
6 žingsnis
Pavasarį, kai sniegas pagaliau ištirpsta ir tampa šiltas, keičiasi ir kiškio išvaizda. Jis vėl liejasi, nusivilkęs sniego baltumo kailį, ir apauga įprasta pilka vilna, todėl vasarą jis būna mažiau pastebimas.
