Žolėdžių žuvų arba fitofagų (iš žodžių „fito“- augalas ir „fagas“- rijikas) galima rasti bet kuriame mūsų planetos vandens telkinyje, išskyrus galbūt Baikalo ežerą. Šios grupės atstovai veisiami ir namų akvariumuose. Koks jų populiarumas?
Žuvis įprasta skirstyti į kelias grupes: žolėdžius, gyvūnus valgančius (mėsėdžius) ir visaėdžius. Žolėdis, kaip rodo pavadinimas, reiškia žuvis, kurios minta įvairiomis vandens augalų dalimis.
Kad suprastume, kodėl žuvininkystėje pirmenybė teikiama žolėdžių žuvų veisimui, sutvarkykime visus rezervuaro gyventojus pagal jų mitybos pobūdį. Rezultatas yra maisto grandinė, kurios kiekviena grandis yra maistas kitam. Rezervuaro maisto grandinė atrodo taip: vandens augalai - bestuburiai - žuvys. Būtent fitofagai yra trumpiausio bet kurio vandens telkinio maisto grandinės galutinis produktas: dumbliai - žuvys.
Palyginimui, plėšriųjų žuvų mitybos grandinė atrodo taip: dumbliai - bestuburiai - bentosas (organizmai, gyvenantys dugne arba žemėje) - mažos žuvys - plėšriosios žuvys. Jei atsižvelgsime į tai, kad pailgėjus maisto grandinei energijos suvartojimas galutiniam produktui (žuviai) gauti daug kartų padidėja, tampa aišku, kad energetiškai pelningiau veisti žolėdes žuvis. Be to, fitofagai auga daug greičiau nei mėsėdžiai, o tai reiškia, kad jie aktyviau naudojami veisimui.
Skirtingai nuo pramoninės žuvininkystės, nėra jokių abejonių dėl susidomėjimo veisti žolėdes žuvis akvariumams ir dekoratyviniams tvenkiniams. Tai yra jų gera išvaizda. Bet dekoratyvinių žuvų atveju jų meilė augalams yra daugiau trūkumas. Iš tiesų, dekoruojant akvariumą ar rezervuarą, reikia nepamiršti, kad šios žuvys bet kurį augalą laiko maisto šaltiniu. Be to, žolėdės žuvys maitinasi tik nedaug, bet dažnai. Jų poreikis maistui atsiranda per 2–3 valandas, o iki ryto jie pasirodo labai alkani.
