Įdomūs primatų atstovai yra koatai, kitaip jie vadinami beždžionėmis voromis. Jų buveinė yra gana plati - palei Amazonės upę taip pat gyvena Andų kalnai, Meksika, Kolumbija ir koatai.
Paltai mieliau gyvena ir būna senuose miškuose, kur nėra žmonių. Gyvendami lietaus miškuose, gyvūnai prisideda prie jų vystymosi. Valgydami augalus, jie yra sėklų platintojai. Pagal koatų elgesį ekologai nustato teritorijos ekologinę būklę.
Yra keletas voragyvių beždžionių rūšių ir porūšių. Pavyzdžiui, „Koata Joffua“, „Koata-mestizo“, barnių žandų koata, juodo veido koata, chamek koata, Kolumbijos koata, juoda koata. Šie gyvūnai turi labai tvirtą ir nepraleidžiančią uodegą, kurią koatas naudoja ne tik pakabinti medžiuose. Gyvūnai gali naudoti savo uodegą, norėdami pasiimti įvairius daiktus.
Dėl jautrumo neigiamam išorinės aplinkos poveikiui koatai yra ant išnykimo ribos. Žmogaus įsikišimas į miško gyvenimą daro įtaką beždžionių gyvenimui, ardo jų namus, nes koatai gyvena miško baldakime ir nejuda ant žemės.
Jie minta vaisiais. Kadangi daugybė miškų yra išvalyti ir išretinti, arachnidinėms beždžionėms tampa sunku judėti ieškant maisto.
Koatai gyvena 10–40 asmenų grupėmis, įrengdami „namus“medžiuose.
Populiacijos išnykimą palengvina žemas šių primatų veisimosi lygis. Lytinė branda būna maždaug penkerių metų, patelė kas 4-5 metus atsiveda tik vieną veršį. Kitas pavojus koatams yra medžiotojai, kurie juos gaudo ir siunčia į zoologijos sodus bei viešbučius turistų pramogoms, o jaunikliai išvežami, o moterys nužudomos.
Neseniai koatai pradėjo daugintis nelaisvėje, kad bandytų atkurti jų skaičių.
