Infekcinė liga, pavyzdžiui, pasiutligės šunys, yra labai pavojinga ir be skiepijimo yra mirtina. Yra įvairūs pasiutligės perdavimo būdai šunims.
Pasiutligės požymiai
Prasidėjus ligai pastebimi šuns elgesio pokyčiai: jis tampa neįprastai meilus, kartais, priešingai, būna pernelyg drovus ir budrus, nustoja valgyti, skonis gali iškrypti, pradeda valgyti ką nors nevalgomo. Seilės per intensyviai teka iš burnos, kartais pastebimas vėmimas. Ši būklė gali trukti iki 4 dienų.
Antruoju pasiutligės laikotarpiu šuo nervinasi, rodo agresiją, graužia žemę ir įvairius daiktus bei bando pabėgti. Yra užpuolimų prieš žmones ir kitus gyvūnus atvejai.
Toliau atsiranda traukuliai, kurie laikui bėgant atsiranda vis dažniau ir ilgėja. Šioje pasiutligės fazėje šuns temperatūra pakyla, dažnai atsiranda vėmimas, atsiranda žvairumas, galūnių, ryklės ir gerklų paralyžius, apatinis žandikaulis tampa suglebęs, seilės teka nuolatos, lojimas duslėja. Tai trunka apie 3 dienas.
Paskutinė ligos stadija apima šiuos simptomus: svoris smarkiai sumažėja, pirmiausia atimamos užpakalinės kojos, tada visas kūnas ir priekinės galūnės, netrukus įvyksta mirtis. Ši fazė trunka 2–4 dienas.
Pasiutligės nuo šunų užsikrėtimo būdai
Dažniausiai ši liga perduodama įkandant sergančius gyvūnus. Kartu su užkrėsto gyvūno seilėmis į žaizdą patenka pasiutligę sukeliantis virusas. Patekęs į kūną, jis plinta išilgai nervų galūnių, patenka į nugaros smegenis, o paskui į smegenis.
Nustatyta, kad užkrėsto gyvūno seilės gali užkrėsti šį virusą, kai tikrasis pasiutligė dar neįvyko, o šuo elgiasi kaip įprasta. Infekcija įmanoma jau kelias dienas iki akivaizdžių ligos simptomų pasireiškimo, o kai kuriais atvejais net dvi savaites.
Todėl šuns apkandžioti žmonės ir gyvūnai, kurie tuo metu neparodė pasiutligės požymių, vis tiek rizikuoja užsikrėsti: jie turėtų kuo skubiau kreiptis į medikus ir gydytis.
Įkandimo pavojaus laipsnis priklauso ir nuo pažeidimo vietos: jie ypač pavojingi tose vietose, kur yra daug nervų galūnių. Įkandimas galvos srityje gali greitai sukelti mirtį. Štai kodėl šunims ši liga dažnai vystosi greitai: paprastai jie kanda vienas kitam arti galvos.
Gydytojai nustatė atvejų, kai šunų pasiutligė buvo perduodama ne tik įkandant. Infekcija gali įvykti, net jei sergantis šuo tiesiog laižė naują žmogaus ar kito gyvūno kūno įbrėžimą. Užsikrėsti galima ir mirusiųjų nuo šios ligos kūno anatomijos metu, kontaktuojant su krauju.