Vėžliai dažniausiai vaizduojami kaip tingūs, lėti, nuobodūs gyvūnai, nors taip nėra. Sveiki vėžliai yra gana aktyvūs, judrūs, ypač veisimosi sezono metu. Dauguma sausumos vėžlių gamtoje nuvažiuoja didelius atstumus. Pagal savo sumanumą vėžliai suteiks formą daugeliui graužikų. Rinkdamiesi vėžlį, būkite atsargūs - kai kurie nesąžiningi pardavėjai gali jums užklupti sergančią gyvūną. Štai keletas patarimų, kaip rasti sveikiausius siūlomus vėžlius.
Nurodymai
1 žingsnis
Pirmiausia ištirkite gyvūno odą, ar joje nėra ektoparazitų (erkių). Pažvelkite į dantų adatas - jos turėtų būti vienodo ilgio. Galvos priekyje neturėtų būti raguotų ataugų, nes jos neleidžia vėžliui valgyti.
2 žingsnis
Ištirkite karkasą. Jei vėžlys netinkamai maitinasi, jo apvalkalas gali deformuotis arba tiesiog tapti silpnesnis. Suaugusių vėžlių apvalkalas, tiek pilvo (plastronas), tiek nugarinis (karkasas), yra kietas ir nejudantis. Šių gyvūnų ragena pritvirtinta prie griaučių. Jame neturi būti įbrėžimų ir (arba) kitų pažeidimų. Jo nėra odiniuose vėžliukuose. Jo vietoje gyvūnas turi lygią odą.
3 žingsnis
Apžiūrėk savo akis. Jų nereikia klijuoti kartu. Neturėtų būti debesuotų ar skaidrių išmetimų. Ant voko neturėtų būti edemos.
4 žingsnis
Burnos ir nosies angų gleivinėje neturi būti išskyrų ir nuosėdų. Jei burnoje ar nosies angose yra putplasčio burbuliukų, tai gali būti plaučių uždegimas.
5 žingsnis
Susirgęs vėžlys dažnai nesugeba refleksiškai paslėpti galvos. Jūros vėžliai ir vandens vėžliai gali plūduriuoti ar keistai elgtis sirgdami (taip dažnai nutinka sergant plaučių uždegimu). Taip pat neįprastą vėžlių padėtį galima pastebėti nuryjant svetimkūnį (pavyzdžiui, didelį akmenį).
6 žingsnis
Taip pat stebėkite gyvūno keliamus garsus. Sveikų asmenų kvėpavimas yra tylus, nors neįprastoje situacijoje jie gali knarkti. Pašaliniai garsai, kvėpavimo garsai gali reikšti ligą.