Ar jūsų šuo vėmė namuose ar išėjo pasivaikščioti, ir tai ne pirmą kartą? Į šią problemą žiūrėkite rimtai, nes jos priežastys gali būti labai įvairios. Vėmimas dažnai yra šuns apsinuodijimo ar ligos simptomas, todėl tam tikrais atvejais negalima kreiptis į veterinarą.
Nurodymai
1 žingsnis
Išanalizuokite vėmimo pobūdį, koks dienos laikas tai įvyko, kaip dažnai šuo vemia. Pažiūrėkite, ką vėmė šuo, ar vemime yra kraujo ar kirminų. Išanalizuokite bendrą šuns būklę (aktyvus šuo ar vangus). Pajuskite jos nosį, jei karšta, šuo gali karščiuoti. Patikrinkite, ar nėra vidurių pūtimo, viduriavimo ar vidurių užkietėjimo. Pagalvok, ką tu šerei savo šunimi, jei jis galėtų ką nors suvalgyti pasivaikščiojęs.
2 žingsnis
Praleiskite kitą šuns šėrimą (geriau jo nešerti maždaug 12 valandų), jei jis tik vemia, nesant kitų aukščiau išvardytų nerimą keliančių simptomų (karščiavimas, letargija, viduriavimas, vėmime esantis kraujas ar kirminai). Per šį laiką stebėkite gyvūno būklę, jei vėmimas nepasikartojo, būklė nepablogėjo, šerkite šunį virtais ryžiais. Norėdami apsaugoti skrandžio gleivinę, duokite savo augintiniui apvalkalą (pavyzdžiui, „Almagel“) arba avižų nuovirą.
3 žingsnis
Kreipkitės į veterinarą negaišdami laiko, jei šuo dažnai vemia, vėmaluose yra kraujo ar kirminų, jis turi bendrą depresiją, gyvūnas meluoja, dreba, jam karšta nosis, viduriavimas, taip pat, jei šuo šeriamas po 12 valandų ir vėl kelis kartus vėmė. Vėmimo priežastys gali būti labai įvairios, jas nustatys veterinaras ir paskirs gydymą.
Jei pasivaikščiojimo metu šuo buvo apsinuodijęs nekokybišku maistu arba ką nors suvalgė, tai po vėmimo duokite šuniui vandens ir aktyvintos anglies arba silpną kalio permanganato tirpalą (pirmoji pagalba, tuomet reikia šunį parodyti veterinarijos gydytojui). Jei tai yra vidinė virškinamojo trakto liga, būtina dieta ir tinkamas gydymas, kurį paskirs veterinaras.